- murmulis
- 2 murmùlis, -ė smob. (2), murmulỹs, -ė̃ Lz 1. R, K, Gl kas murmėdamas, neaiškiai kalba: Ką tas murmùlis čia murma? Vl. Nemurmėk, murmùli! Skr. 2. kas nenusėdi vienoje vietoje, nenuorama: Oi tu murmuli, murmuli, kuomet tu pasėdėsi numie! Žeml. 3. Brs, Šln storas, riebaus veido žmogus: Murmùlis yra riebus, sudribęs žmogus J. Ne tokį murmùlį giltinė nuskobs Skd. Toks murmùlis galia lašinių svarą ant karto suėsti Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.